Kažkur tarp juodos ir baltos tarpsta begalė pilkų piano ir pianissimo pustonių, kurie leidžia kurti kontrastingą šviesotamsą, išvengiant „juoda-balta“ koncepcijos tiesmukumo. Pravėręs buto duris atsiduri „šešėlinėje“ jo pusėje – pilkas koridorius, vonios kambarys, miegamasis. Jautiesi tarsi per siestą, kai uždarius langines, pasklinda jauki dienos prietema, kažką kalbanti apie poilsį, tylą, ramybę. Ir priešingai, kitoje buto dalyje „langinės“ visada atviros, ji pripildyta šviesos. Norisi būdrauti, veikti, mėgautis diena. Į šią baltą svetainės – valgomojo erdvę kartu su šviesos srautais prasmuko ir keli spalvoti objektai: sofa, kėdžių kojos, paveikslas – linksmi, draugiškai ateiviai, padedantys išsklaidyti koncepcijos sterilų rimtumą. Ilgainiui, kai pasitrins dažytos ąžuolinės grindys, atsiras daugiau daiktų, vonioje apsigyvens dantų šepetėliai, nutūps pora auksinių kandžių ant pilkos, banguotos drabužinės užuolaidos, butas įgaus gyvybės, o šviesotamsa dar daugiau minkštumo ir natūralumo.