KONCEPCIJA Pagrindinė projektavimo strategija kilo iš noro išgryninti esamą miesto istorinę struktūrą, tuo pačiu papildant ją naujovėmis. Siūlomas projektas veiktų kaip orientyras, padedantis orientuotis ir atskirti viešąsias ir privačias zonas. Vadinasi, priekinė sklypo elementų dalis funkcionuoja kaip bendra susibūrimo erdvė tiek gyventojams, turistams, vietiniams ar užsienio studentams, kur galima apsipirkti, pasimėgauti popietės kava ar tiesiog paklaidžioti. Tuo pačiu metu galiniai kiemai yra privati poilsio / laisvalaikio zona studentams bei aplinkiniams gyventojams. VIETOS PLANAS Atsižvelgiant į netaisyklingą sklypo geometriją, jis buvo padalintas į dvi funkcines zonas – studentų ir komercijos. Komercinė (kartu su serviso dalimi) išdėstyta taip, kad būtų nukreipta į E. Birznieko-Upišo gatvę ir susideda iš dviejų komponentų. Pirma, alėja, kviečianti praeivius neskubėti, ir antra, uždara viešoji aikštė. Tuo pačiu metu studentams skirta dalis turis 3 savus komponentus. Pirmas – pusiau vieša aikštė, turinti daugiau techninės paskirties (dviračių stovėjimo aikštelės) ir fiziškai susisiekianti su studentų būstu. Tada dešinėje pusiau viešos aikštės pusėje atsiranda pusiau atvira „džiunglių“ poilsio zona. Tai trikampio formos vieta mokiniams susiburti, pabendrauti, susipažinti su naujais žmonėmis, pasidalinti savo idėjomis ar ramiai leisti laiką gamtoje skaitant ar muzikuojant. Paskutinė zona skirta sportui, apimanti įvairių tipų sporto aikšteles prieinamas ne tik studentams, bet ir vietos gyventojams. Kiekviena aprašyta dalis gali būti visiškai uždaryta, atvira arba gali skirtis priklausomai nuo dienos. Dėl to, kad kiekviena dalis (išskyrus vidinį kiemą) turi daugiau nei vieną įėjimą/išėjimą, sukurta žiedinė judėjimo sistema. Tad vienos iš dalių atidarymas ar uždarymas neturės įtakos kitoms dalims (neatsiras uždaros ervės, į kurias žmonės negalės patekti iš išorės). TŪRIAI Vadovaujantis pagrindiniais koncepcijos punktais, tūrinis sprendimas siūlo du kietus vienetus. Priešingai nuo netaisyklingos vietos kontūro geometrijos, vienetai pateikiami kaip kvadratai. Toks sprendimas daro aplinkinį kontekstą lengviau įskaitomu ir padeda suvienodinti urbanistinę struktūrą. Abi formos priklauso viena nuo kitos, nes mažesnysis vaizduoja tuštumą, paimtą iš didesnio tūrio, siekiant sukurti vidinį kiemo aikštę. Reguliuojamo praėjimo takas tarnauja kaip tūrių sujungimo kirvis, kur didesnis tūris yra lygiagretus E. Birznieko-Upisos gatvei, o mažesni tūriai perima aplinkinių namų orientacijas. Abu tūriai subtiliai paliečia tik vieną tašką, pačiame ribinio krašto viršuje, o apatinė dalis platėja ir atrveria praėjimą į „džiunglių“ rekreacinę zoną. Be to, pagrindinis (didesnis) tūris yra šiek tiek pastumtas į aikštelę ir formuoja alėją, taip pat mažesnis tūris yra giliau sklype, atskirdamas privačias ir pusiau privačias studentų zonas. Kaip minėta anksčiau, abiejų tūrių kampai yra iškirpti. MEDŽIAGOS Siūlomos medžiagos yra pritaikytos taip, kad būtų akcentuojamas žmonių srautas ir funkcinis panaudojimas. Komercinėms/viešosioms patalpoms siūlomos pilkos spalvos terrazzo plytelės, tuo tarpu studentų zonos identifikavimui naudojama ta pati medžiaga, tik spalvos, su ryškiai raudonos spalvos akmens integracija. Šios žemiškos medžiagos tęsiasi per joms priskirtas zonas (viešą bulvarą-aikštę, studentų pusiau privatų aikštę), o vėliau plečiasi ant tvirtų pasvirusių sienų. Foniniam kiemui siūloma „džiunglių“ koncepcija - teritorija padengta žolės veja. Toks urbanistinių-gamtinių elementų kontrastas išraiškingai padidins bendrą vietos kokybę.